Tamsus debesėlis prairo, šaltieji lašiukai pabiro. Ant žemės, krūmokšnių ant šilo, pavargusio, seno ir žilo.
Saulutė lašų neskaičiavo, nes rožinį sapną sapnavo, pabudusi debesį lietė, maldavo vandens nebelieti.
Pasklido skaidrus vandenėlis, suglebo tamsus debesėlis, papūtus vėjeliui nuskriejo, sugrįžti atgal pažadėjo.
Nuskridus debesėliui ir pasirodžius saulutei, per dangų nusidriekė ši juosta.
Lietuvių liaudies sakmė byloja, kad seniai, seniai šią juostą išaudusios Laumės.
Kartą trys laumės audusios juostas, išaudusios jas apžiūrėjo. Gražiausia juosta buvo trečios laumės, todėl ją ir pakabino danguje.
Juosta, senovės lietuvių buvo vadinama įvairiausiais vardais: Drigne, nes yra marga, ryški, dryžuota. Juosta buvo vadinama Straubliu, nes striaubia vandenį iš marių tam, kad pagirdytų debesis ir jie turėtų lietaus.
Po lietaus, septyniaspalvė Vaivorykštė suskamba septyniais skirtingais garsais.
Kokiomis natomis skamba šios spalvos? Įrašyk jas.
RAUDONA -
ORANŽINĖ –
GELTONA -
ŽALIA –
ŽYDRA –
MĖLYNA –
VIOLETINĖ -
Apie mus |
Atsakomybė |
Kontaktai
© Pasakų kampelis